Skip to main content

Krepšelis

Close Cart

Suaugusio žmogaus mikrobioma priklauso ne tik nuo to, ką jis veikia ir ką valgo. Žmogaus mirkobioma vystosi jam dar būnant mamos įsčiose ir ateinant į šį pasaulį. Deja, bet šių dalykų nepakeisite, bet galite pakeisti savo žarnyno būklę jau dabar – pakeisdami savo mitybą. Žinomas neurologas, daug metų tyrinėjantis ir aiškinantis žarnyno mikrobų ir žmogaus smegenų veiklos sąsajas, Dr. David Perlmutter, yra pasakęs: „Mitybos vaidmuo formuojant žarnyno mikroflorą ir keičiant pagrindines mikrobų grupes yra pats svarbiausias ir ji gali paversti sveiką mikroflorą į ligą sukeliančią“. Taigi, tai ką dedame į burną yra neabejotinai svarbiausias aspektas nuo, kurio priklauso mūsų sveikata.

DU PAGRINDINIAI PRODUKTAI, KURIŲ REIKIA VENGTI NORINT IŠSAUGOTI ŽARNYNO BAKTERIJŲ SVEIKATĄ, PUSIAUSVYRĄ IR FUNKCIJĄ: FRUKTOZĖ IR GLITIMAS.

Fruktozė yra saldžiausias natūralus angliavandenis, kurio gausu vaisiuose. Deja, daugiausiai jos gauname ne su jais, o su pramoniniu būdu pagamintais produktais. Natūraliame sveikame vaisiuje cukraus gerokai mažiau nei, gaiviuosiuose gėrimuose ar koncentruotų sulčių stiklinėje. Dideliais kiekiais vartojama fruktozė, kurios kilmė nenatūrali, turi ilgalaikį poveikį ir iššaukia glukozės netoleravimą, atsparumą insulinui, didelį riebalų kiekį kraujyje ir hipertenziją. Nenatūralios fruktozės daugiausiai randama kukurūzų sirupe, kuris sutrikdo medžiagų apykaitą kepenyse, dėl to, atsiradus gliukozės pertekliui, padidėja cukraus kiekis kraujyje, nusilpsta kepenys.

AR DIRBTINIAI SALDIKLIAI VEIKIA SVEIKAS ŽARNYNO BAKTERIJAS?

Tiriant dirbtinius saldiklius (sacharinas, sukralozė ir aspartamas) išaiškėjo įdomus faktas: žarnyno bakterijas veikia mūsų vartojamas cukrus, o dirbtinių saldiklių žmogaus organizmas negali suvirškinti, todėl jie visai nekaloringi. Deja, jie vistiek patenka į virškinamąjį traktą. Naujausi tyrimai rodo, kad dirbtiniai saldikliai pakeičia žarnyno bakterijų sudėtį. Reguliariai vartojančių dirbtinius saldiklius žmonių žarnyno bakterijos yra kitokios ir tai dvigubai padidina susirgimo cukriniu diabetu riziką.

Glitimas, baltymas, kurio daugiausiai yra kviečiuose, miežiuose ir rugiuose, yra viena iš labiausiai skatinančių uždegimą medžiagų. Beveik kiekvieno mūsų organizmas neigiamai reaguoja į glitimą, bet ne visiems tai pasireiškia iš karto. Glitimas tai „tylioji bakterija“, kuri gali sukelti ilgalaikią žalą mums to net neįtariant – nepaaiškinami galvos skausmai, nerimas, nuovargis, kas vėliau gali pereiti į depresiją ir demenciją. Lipnus glitimo komponentas sutrikdo maisto medžiagų skaidymą ir absorbaciją, todėl maistas ne iki galo suvirškinamas – imuninė sistema į tai sureaguoja, laikui bėgant gali atsirasti pažeidimų plonojoje žarnoje. Jautrūs glitimui žmonės skundžiasi pilvo skausmais, pykinimu, viduriavimu, vidurių užkietėjimu ar kitais virškinimo sutrikimais. Tie, kurių virškinimo sistema nepažeidžiama, patiria atakų kitose organizmo sistemose, pavyzdžiui nervų. Glitimo netoleravimas, kitaip vadinamas celiakija, nebūtinai priklauso tik nuo to ką valgome, tam įtakos turi ir tai kaip atėjome į šį pasaulį. Moksliniais tyrimais įrodyta, kad didžiausia rizika susirgti celiakija yra vaikams gimusiems cezario pjūvio metu ir tiems, kurie vartojo daug antibiotikų.

PRODUKTAI BE GLITIMO

Padidėjusiam skaičiui žmonių kenčiančių nuo jautrumo glitimui išaugo produktų be glitimo pasiūla, tačiau reikia atkreipti dėmesį į tai, kad šioje rinkoje gausu nekokybiškų produktų. Daugelis jų pagaminti iš rafinuotų, neturinčių glitimo grūdų, kuriuose mažai skaidulų, vitaminų ir kitų maisto medžiagų. Labai svarbu dėmesingai analizuoti produktų sudėtį, kad jie būtų be glitimo ir neabejotinos maistinės vertės. Mitybos išgryninimas, atsisakant nenatūralios fruktozės ir glitimo, yra pirmas žingsnis smegenų ir žarnyno sveikatos link.

 

Šaltinis: David Perlmutter, Kristin Loberg. (2020). „Smegenų gyvybingumo paslaptis. Visa tiesa apie mikroorganizmų reikšmę mūsų savijautai ir šviesiam protui“. Vilnius: Alma Littera.

Palikti komentarą